Vanduo – gyvybės šaltinis

Balandžio pradžioje vyko paskutinis NORDPLUS projekto “Vanduo – gyvybės šaltinis” etapas, kuriame lietuviai ir suomiai dalyvavo į paskutiniame projekto susitikime - Farerų salose. 2D ir 2A klasės mokiniai vyko į Farerų salas savaitei ir per minėtą laikotarpį aplankė bene visus lankytinus objektus Farerų salose.

Sekmadienį, pirmą dieną, kai atvykome, mus visus pasitiko šeimos, kurios buvo labai malonios ir priėmė mus gyventi savo namuose projekto savaitę. Vieną didžiausių įspūdžių padarė pirmas žvilgsnis išėjus iš oro uosto. Išėję negalėjome patikėti atsivėrusiais vaizdais – kalnai, vandenynas, jokių medžių ir daug avių! Visiems tai tikrai padarė didelį įspūdį, bet mes dar nežinojome, kas mūsų laukia kitomis dienomis.

Pirmadienį, antrą dieną, mūsų programa buvo ilga, bet labai įdomi. Rytą pradėjome jų mokykloje. Kai į ją atvykome, buvome sužavėti mokyklos modernumu ir švarumu. Mokykla turi visas naujausias technologijas, o švarą palaikyti ten yra pakankamai lengva, atsižvelgiant į tai, kad visi mokiniai įėję į mokyklą privalo nusiauti batus. Vis dėlto, mokyklos pažiba buvo ne kas kitas, kaip vaizdas pro langus. Horizonte matosi tik nesibaigiantis ir tikriausiai mėlyniausias vandenynas, kurį teko pamatyti, na, o kalnai, kurie taip pat buvo užburiančio grožio ir labai, labai aukšti. Programos rytinėje dalyje buvo numatytas projektas apie tvarumą, todėl ilgai nelaukdami ir po rytinės dainelės, kurią dainuoja visi mokyklos mokiniai, pradėjome darbuotis. Projektas buvo apie lašišų fermas ir kaip padaryti jas tvarias gamtai. Lašišų pardavimai yra vienas pagrindinių verslų vyraujančių Farerų salose ir patenka į top 10 turtingiausių pasaulio mastu. Po poros valandų buvome jau įpusėję projektinę veiklą, bet teko sustoti, nes programoje dar turėjome daugiau veiklų. Po trumpos pertraukos namuose visi išsiruošėme eiti į žygį. Atvykę nieko nesitikėjome, bet eilinį kartą buvom priblokšti neįtikėtinų vaizdų. Šis žygis pakeitė visų mūsų perspektyvą į pasaulį – jis tapo dar didesnis, negu mes kada nors pajėgsime įsivaizduoti. Žygio gale priėjome ,,pasaulio kraštą“, na, o tiksliau – labai statų ir visai neaptvertą uolos kraštą. Labiausiai man ir patiko, kad viskas buvo taip atvira ir neuždengta tvorų – tai sustiprino tą pasaulio galybės pojūtį, ir nors tikrai buvo baisu nukristi, tokių nelaimių nebuvo. Po žygio visi pasukome skirtingais keliais, bet vakare buvome pakviesti atvykti į vienos iš mergaičių namus. Mūsų susirinko dauguma dalyvaujančių, ir šį laiką tikrai praleidome linksmai. Išeidami netgi pamatėme šiaurės pašvaistę!

                Antradienį mokykloje baiginėjome projektus, o juos pabaigę – pristatėme klasėje. Vakare, po pertraukėlės namuose, susitikome jaunimo klube. Tai yra toks jaukiai dekoruotas namukas, kuriame kas antrą dieną gali rinktis vaikai ir daryti namų darbus ar užsiimti kita užklasine veikla. Trečiadienį buvo užsakytas autobusas, kuriuo išvykome į šiaurinę salos dalį. Kas nežino, tai Farerų salos yra sudarytos iš 18 salų ir net ne visos jos yra sujungtos, todėl kelionė tikrai neprailgo. Pirmiausiai atvykome į paplūdimį, kuriame atsiveria nuostabūs vaizdai, palietėme vandenį ir supratome, kad maudynių sezono dar tikrai neatidarysime. Tada važiavome prie kalnų, kur turėjome pietų pertrauką ir dar vieną progą pamatyti jų nuostabų kraštovaizdį. Ten leidomės į dar vieną žygį, ir šis tikrai nenusileido pirmajam – nei vaizdais, nei kartu patirtomis akimirkomis su visais nuostabiais žmonėmis.
Ketvirtadienį visi jau buvo kiek liūdnesni, nes projektas artėjo į pabaigą, ir tą vakarą suomiai jau išvyko namo, bet mes dar turėjome planų. Tą dieną vykome į Farerų salų sostinę Tórshavn. Atvykus iš karto pasijautė skirtumas – nebuvo tiek daug avių, ir priešingai nei mūsų miestelyje, buvo daug daugiau žmonių, parduotuvių ir viso kito. Pirmiausiai aplankėme meno muziejų, kuriame buvo eksponuojami paveikslai, tapyti vietinių dailininkų, ir jie vaizdavo kasdienį salų gyvenimą – kalnus, žvejus, avytes ir paprastą kasdienybę. Po apsilankymo galerijoje turėjome orientacinę veiklą, per kurią susipažinome su sostine ieškodami jos žymių vietų. Laiko turėjome nedaug, bet jį išnaudojome vertingai, kur kas norėjome. Pietus visi valgėme atskirai, kadangi buvome išsivaikščioję po visą sostinę, bet po pietų susitikome boulinge. Boulinge pabuvome valandėlę ir tada judėjome atgal į mūsų miestelį. Vakare valgėme paskutinę vakarienę su suomiais. Tai darėme vietiniame renginių name. Kai jau pavalgėme, ėjome į stadioną, kuris buvo vos už kelių metrų, ir ten žaidėme kamuoliu, paskutinį kartą įsiamžinome su suomiais ir galiausiai atsisveikinome.

Penktadienį atsikėlėme ir turėjome visą dieną laisvą, todėl visi nusukome skirtingais keliais, bet aš su lietuvių merginomis vykome į jų vietinį restoraną. Vos įėjus mus sužavėjo jų autentiškas interjeras – tai plikas medis, keramikiniai indai, plytos, viskas taip paprasta, bet ir neįtikėtinai gražu ir jauku. Po nuostabių pietų ėjome pasivaikščioti po salą, bandydamos sugerti paskutines emocijas ir prisiminimus. Po ramaus pasivaikščiojimo vykome namo, kur netrukus pradėjo rinktis visi likę projekto vaikai. Pasisėdėjome porą valandų ir nusprendėme, kad reikia projektą užbaigti su trenksmu, todėl nieko nelaukę nusprendėme eiti į paplūdimį ir užkurti mažą laužą atsisveikinimo proga. Visą likusį vakarą mes šokome, dainavome, kai kurie net verkė, bet svarbiausia – visi buvome laimingi.

Na, o ryte susikrovėme daiktus ir išvažiavome į oro uostą. Atsisveikinimas buvo sunkus, bet iš šios kelionės grįžome tik su geriausiais prisiminimais, kurie išliks mūsų atmintyje amžinai.