2000 m. baigė Užupio gimnaziją, fizinių mokslų daktaras, Lietuvos radijo mėgėjų draugijos prezidentas, pirmojo lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjas.
Skulptorius Algirdas Kuzma gimė 1973 Vilniuje. 1996 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, skulptūros specialybę (apsigynė bakalauro diplomą). 1998 m. apsigynė magistro diplomą. Nuo 2002 m. LDS narys. Algirdo Kuzmos darbai: Akmens skulptūrų parke Sudervėje skulptūra „Kryptis“, geležinė „Obelis“ ant Vilniaus Tauro kalno. Nidos bažnyčioje balto marmuro kurėno formos krikštykla ir kiti. 2016-06-03 Santariškių klinikų kiemelyje Vilniuje atidengta skulptūra ,,Lozoriau, kelis “ Skulptūros maketą skulptorius Stanislovas Kuzma sukūrė dar 1989 metais. Pagal išdrožtą medžio maketą „Lozoriau, kelkis“ iš granito ir bronzos jį sukūrė skulptorius Algirdas Kuzma. Objekto architektas – Nacionalinės premijos laureatas Rolandas Palekas.
VU Onkologijos instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas medicinos mokslų daktaras profesorius profesorius Tadas Petraitis. ,,Esu sostinės 16-osios vidurinės mokyklos antros laidos abiturientas. Ir savotiškai džiaugiuos, kad mokyklą baigiau metais anksčiau. Trečiosios laidos beveik pusė klasės mokinių KGB areštavo. Šešiems iš jų atseikėjo po šešerius metus praleisti Gulago lageriuose už dalyvavimą jaunimo pogrindinėje organizacijoje. Neabejoju, kad, nuo mažumės patriotiškai auklėtas, būčiau pritaręs bendraklasiams. O tada?…“ — profesorius nebaigė klausimo, į kurį atsakymas ir taip aiškus. Minutę kitą patylėjęs pasakė: „Belieka tik dėkoti likimui“.
Vladas Šakalys (1942-02-09 — 1995-08-13)- Užupyje 1948 m. pradėjo lankyti mokyklą. Besimokydamas mokykloje ėmėsi antisovietinės veiklos – gamino ir platino atsišaukimus. Už tai 1955 m. spalio mėnesį suimtas. Būdamas nepilnametis, kalėjimo tąkart išvengė. 1958 m. mokykloje drauge su Algimantu Baltrušiu, Vitu Vosyliumi, Romualdu Ragaišiu įkūrė antisovietinę organizaciją „Laisvoji Lietuva“, kurios programinis siekis buvo Lietuvos atsiskyrimas nuo SSRS ir nepriklausomybės atkūrimas. V. Šakalys organizacijoje veikė itin aktyviai. Jis gamino ir platino antisovietinius lapelius, rašė šūkius, naikino tarybines vėliavas, iškeldavo Lietuvos Trispalvę. Už visa tai 1961 m. gegužės 26 d. LSSR Aukščiausiojo Teismo buvo nuteistas šešeriems metams laisvės atėmimo. Kalėjo Mordovijos lageryje. Grižęs vėl įsijungia į antisovietinę veiklą, o gesiant pavojui būti suimtam 1980m. birželio 26 d. nuvyko į Kareliją ir pelkėmis bei miškais perėjo SSSR–Suomijos sieną. Pėsčias slapstydamasis kirto Suomijos–Švedijos sieną ir Švedijoje pasiprašė politinio prieglobsčio. Jis tapo pirmuoju tokį žygį sėkmingai įveikusiu lietuviu. Vėliau išvyko į JAV. Vakaruose kovojo dėl Lietuvos laisvės, redagavo Los Andžele leidžiamą laikraštį „Versmė“. 1995 m. rugpjūčio 13 d., trumpam grįžęs į Lietuvą, mirė Vilniuje. Palaidotas Vilniuje, Saulės kapinėse Antakalnyje. Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m sausio 8 d. dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties).
Tenesio valstybinio universiteto (JAV) rinkodaros profesorius, baigė 1992m. Vilniaus Užupio gimnaziją , o 1996m.Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakultetą. Mokslinių tyrimų interesai apima vartotojų elgsenos analizę virtualioje aplinkoje, paslaugų mažmeninėje prekyboje modeliavimą ir reklamos tendencijas.
Antanas Jonynas – poetas, vertėjas. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. 1978 m. rinkinys „Metai kaip strazdas“ (1977 m.) pelnė Z. Gėlės premiją už geriausią metų debiutą. Rinkinys „Atminties laivas“ (1980 m.) įvertintas kaip geriausia metų jaunojo autoriaus knyga. ,,Nakties traukinys“ (1990 m.) pelnė Lietuvos rašytojų sąjungos premiją už geriausią 1991 m. knygą, tais pačiais metais nominuotas Nacionalinei premijai. Jotvingių premija įvertintas rinkinys „Krioklys po ledu“ (1997 m.). 2003 m. poetui už eilėraščių rinkinį „Lapkričio atkrytis“, įvertintą Poezijos pavasario premija, ir Johann Wolfgang von Goethes „Fausto“ vertimą paskirta Lietuvos Nacionalinė kultūros ir meno premija.
Rūta Vosyliūtė – Baroko teatro dainininkė, teatro užsienio reikalų koordinatorė, meno vadovo padėjėja.
Algirdas Rukšėnas baigė VU Fizikos fakultetą, įgijo radiofizikos specialybės diplomą bei vadybos ir verslo administravimo magistrą ISM. Šiuo metu dirba lazerinių technologijų firmos „EKSPLA“ atstovybės Šanchajuje vadovu.
Vytautas Karvelis (kairėje) – klinikinės toksikologijos gydytojas. Vaidotas Karvelis (dešinėje) – diplomatas, Lietuvos Respublikos Italijoje ambasadoriaus patarėjas.
Vidmantas Tomkus – Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius, 2010 m. tapo Europos FP7 Europos programos kosmoso ekspertu. V.Tomkus 1980–1985 studijavo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete . Penkerius metus dirbo Puslaidininkių fizikos institute, dalyvavo kuriant aukšto dažnio elektronikos prietaisus ir lazerinio apdorojimo principus. Nuo 1998 m. specializuojasi palydovinių ryšių srityje. Jo įkurtose įmonėse: „Arcus Novus“ ir „SatGate“ derinami mokslo ir verslo interesai. Mokslininkas yra Nacionalinės kosmoso asociacijos valdybos pirmininkas, aktyvus „Saulėtekio slėnio“ mokslo ir technologijų parko bendruomenės narys. Jo vadovaujamas Liepiškių technologijų parkas – vienintelė Baltijos šalyse veikiančios palydovinės ryšių technologijų stotis, galinti perduoti aukščiausios kokybės signalą į bet kurią pasaulio šalį.2009 m. UAB „Arcus Novus” direktorius Vidmantas Tomkus buvo apdovanotas Šv. Kristoforo skulptūrėle „Už sostinės kūrybinių industrijų plėtrą”
Profesorius, habilituotas chemijos mokslų daktaras, Chemijos instituto Organinės chemijos skyriaus vadovas Albertas Malinauskas 1970 m. pabaigė mūsų gimnaziją ( 16 vid. m-klą.) Tai vienas iškiliausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos chemikų, garsus visame pasaulyje. 1990–2010m. A. Malinauskas parašė 105 mokslines publikacijas, o 2,2 tūkstančio karto buvo cituotas kitų pasaulio mokslininkų, atliko 26 išradimus. Kol kas tai sunkiai pralenkiamas mokslininkas savo srityje; jis dėsto studentams, parengė 7 doktarantus, redaguoja žurnalą „Chemija“. Daugiau skaitykite. (Žurnalas „Veidas“.)
Dr. Tadas Žukas – advokatas Ciuriche, žurnalo „Teisės problemos“ redakcinės kolegijos narys ir „Erasmus“ ambasadorius.
Profesorius dr. Marius Miglinas – VU ligoninės Santariškių klinikų Nefrologijos centro vadovas, pilvo chirurgas daugelio transplantacijos sričių pionierius.
Profesorius habil. dr. Kęstutis Strupas – VU ligoninės Santariškių klinikų generalinis direktorius, pilvo chirurgijos centro direktorius, chirurgas.
Mykolas Vildžiūnas – aktorius, režisierius. 2014 m. pristatė filmą „Nesamas laikas“
Jaunius Laurynas – tenisininkas, treneris.
Vilija Matačiūnaitė – dainininkė, daugelio konkursų laureatė. 2014 m. nacionalinės „Eurovizijos“ nugalėtoja.
Kazimieras Vasiliauskas – lenktynininkas, nuo 2009 m. dalyvavo „Formulė 2“ čempionatuose. Pirmas lietuvis, dalyvavęs tarptautinio lygio vienviečių automobilių čempionatuose.
Silvestras Guogis – lengvaatletis, Lietuvos 400 m. barjerinio bėgimo čempionas, 2012 m. pagerinęs Lietuvos rekordą, kuris gyvavo 28 metus.
Benas Majauskas – ATP reitingą turintis Lietuvoje tenisininkas.
Grėtė Indičianskytė – aktorė, vaidinusi filmuose „Nekviesta meilė“, „Moterys meluoja geriau“.
Aušra Cicėnaitė – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė.
Deividas Matulionis – diplomatas. 2009-2012 m. Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko kancleris, nuo 2012 m. Lietuvos ambasadorius Vokietijoje.
Gintautas Piragius. Dirbantis finansų sektoriuje, keliautojas. Baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklą, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vadovų magistrantūrą. Įkūrė ir vadovauja kredito unijai „Saulėgrąža“. 2018 m. Pasaulinio LIONS forumo metu JAV buvo inauguruotas Lietuvos LIONS klubų asociacijos Gubernatoriumi Įkopęs į Kaukazo, Alpių, Himalajų kalnų viršūnes. 2007 m. užnešė Užupio gimnazijos vėliavą į Kilimandžaro viršūnę. 2016 m. su legendine jachta „Ambersail“ perplaukė Atlanto vandenyną.
Mindaugas Zaremba (g. 1977 m. rugpjūčio 19 d., Vilnius) – Lietuvos biochemikas, fizinių mokslų daktaras.
1999m. baigė mūsų mokyklą, auklėtoja mokytoja R.Bakšytė.
1999 m. Vilniaus universitete įgijo biochemijos bakalauro laipsnį. 2006 m. apgynė fizinių mokslų (biochemijos) daktaro disertaciją. Stažavosi Vokietijoje, Danijoje, Nyderlanduose bei Didžiojoje Britanijoje.
2014 m. už darbų ciklą „Nauji taikiniui specifinių endonukleazių sąveikos su DNR reguliacijos ir katalizės mechanizmai (2002–2013)“ apdovanotas Lietuvos mokslo premija (kartu su Giedriumi Sasnausku ir Gintautu Tamulaičiu).
2010 m. baigė Užupio gimnaziją, nanomedicinos srities mokslininkė, „L’ORÉAL Baltic-UNESCO“ programos „Moterims moksle“ 2020 metų laureatė Baltijos šalims. Pripažinta už mokslinius tyrimus onkologijoje, sprendžiant vėžio diagnostikos ir terapijos trūkumus.
Tomo Kaunecko nuotrauka.
