Smalsiems žmonėms yra tekę girdėti, kad yra toks skaičius π, kažkuo susijęs su apskritimu. Atidesni netgi galėtų patvirtinti, kad tas skaičius lygus šiek tiek daugiau negu 3. Tiek žinių apie kostantą, šiandien vadinamą π , galima būtų rasti senovės indų, kinų raštuose, taip pat ir Šventajame Rašte.

Bet kruopštūs mokiniai žino daugiau nei parašyta Šventajame rašte – jie teigia, kad skaičius π  yra lygus apskritimo ilgio ir jo skersmens santykiui bei yra apie 3,14. Tuo jie beveik prilygsta Archimedo (III amžius pr. Kristų) laikų inžinieriams, statybininkams, žemėtvarkininkams. Archimedas, siekdamas patikslinti π  reikšmę, į apskritimą ir apie apskritimą nusibrėžė taisyklingus 96-kampius, juos matavo, kai ką skaičiavo ir kaip reikiant patikslino šios svarbios konstantos ribas. Jis darė maždaug tą patį, ką daro 12 klasės mokiniai per matematikos išplėstinio kurso pamokas, kai mokosi integravimo. Tik Archimedo veiksmai buvo gerokai sudėtingesni.

Šiandien mums nebereikia vargti taip sunkiai, kaip kadaise Archimedui. Šiandien skaičius π , galima sakyti, ranka pasiekiamas. Šis gerokai daugiau negu 2000 metų senumo nematerialus, intelektualus žmonijos paveldas laikui bėgant vis tikslinamas – jau žinomi keli milijardai jo dešimtainių skaitmenų po kablelio. Taigi, džiaugiamės ir švenčiame π  dieną, kurios data tokia, kaip ir skaičiaus π  apytikslė reikšmė – kovo 14-oji.

Kaip šventė Užupio gimnazija? Šmaikščiai ir kūrybingai! Nuo pat ryto buvo galima apžiūrėti „Matematinių ponatų π rodą“. Ten gimnazijos mokytojai nostalgiškai dūsavo, pamatę savo jaunystės matematikos vadovėlius ir logaritminę liniuotę. Istorijos mėgėjai džiūgavo gavę pavartyti tarpukario Lietuvos laikų uždavinyną. Nuolatiniai ir būsimi „VUG išminčiaus“ konkurso dalyviai stebėjosi vadovėliais iš Prancūzijos, Vokietijos ir Indijos. Drąsesni artimiau susipažino su „Feliksu“ – sena mechanine skaičiavimo mašinėle bei kiniškais skaitliukais.

Po trijų pamokų 2c klasės merginos Božena Čičiurkaitė, Gabija Ananjevaitė ir Karina Rakovskaja demonstravo unikalią cukraus ir druskos švytuoklę, piešiančią cikloides. Stebėdami  cikloidžių atsiradimą diskutavome apie tai, kas yra chaosas – gal tai tik ne iki galo suvokta tvarka? Stebėtojai taip pat sužinojo, kad mums įprasta Dekarto koordinačių sistema yra ne vienintelis būdas nurodyti taško vietą, kad kai kuriais atvejais puikiai tinka polinė koordinačių sistema ir kas tai yra. Gimnazistai pastebėjo, kad šis žavus eksperimentas, o gal meninė instaliacija, puikiai vienija matematikos, fizikos, chemijos mokslus.

Tikras puikiosios konstantos apvainikavimas įvyko 3-5 kabinete – ten gimnazistai varžėsi, kas žino daugiau skaičiaus π  skaitmenų. Sirgaliams nerimaujant iš viso varžėsi 9 žinovai. Prizininkų rezultatai tokie:

Konstancija Janauskaitė 1B – 128 skaitmenys po kablelio.

Skaistė Petrauskaitė 1C – 120 skaitmenų po kablelio.

Kristupas Volbikas 3E – 85 skaitmenys po kablelio.

Šauniausieji dalyviai apdovanoti diplomais, matematikos įvertinimais ir asmenine matematikos konsultacija sutartu laiku.

Šiai smagiai dienai pasibaigus mokiniams ir mokytojams kilo daugybė naujų šventės idėjų, kurias tikimės įgyvendinti kitais mokslo metais kovo 14 –ąją.

O tie, kuriuos  sudomino Archimedo (taip, to paties, kuris bėgo nuogas per Sirakūzus šaukdamas „eureka!“ – paklauskite fizikų, kodėl) asmenybė, tikriausiai bus įdomu sužinoti jo mirties istoriją.

Taigi, legenda byloja, kad tuo metu, kai į Sirakūzus įsiveržė nuolat juos puldinėję romėnai, Archimedas palinkęs prie smėlyje nusibrėžto brėžinio sprendė uždavinį. Vienam kareiviui buvo įsakyta surasti žymųjį mokslininką ir atvesti jį vadui. Kai pagaliau karys rado Archimedą, įsakė jam eiti kartu. Tačiau Archimedas didžiuliu skriestuvu užstojo kareiviui kelią tardamas: „Nesugadink mano apskritimų, gerbiamasis!“, ir ramiai sprendė toliau. Kareivis, matyt, buvo karšto būdo, todėl užsimojo ir nukirto genialiajam ir nepaklusniajam mokslininkui galvą. Bet neatkirto nuo mūsų po pasaulį pasklidusių ir tebesklandančių Archimedo minčių, atradimų bei išradimų.

Matematikos mokytoja Žiedė Juodeikytė