SVEIKATINGUMO PAŽINTINIS ŽYGIS SKIRTAS VILNIAUS 700 METŲ JUBILIEJUI PAMINĖTI „VILNIAUS RIEVĖS“

Artėja Vilniaus miesto 700 metų jubiliejus. Vienas iš mūsų gimnazijos renginių šiam miesto jubiliejui paminėti – sveikatingumo pažintinis žygis „Vilniaus rievės“. Jame dalyvavo visi mokiniai ir mokytojai. Tikslas – geriau pažinti Vilniaus miestą, aplankyti vyriausybinius ir istorinius statinius, prisiminti istorinius faktus, pasigrožėti nuostabiomis jo apylinkėmis, stiprinti klasės bendrystę bei aktyviai pasivaikščioti gryname ore. Oras pasitaikė puikus, tai ir visus lydėjo pakili nuotaika. Klasės pasirinko labai įvairius maršrutus.

3E klasės mokiniai žygiavo Pavilnių regioniniame parke, Sapieginės pažintiniu taku. Ši trasa tęsiasi per Antakalnio miškus. Tako teritorijoje anksčiau buvo ledynai, kurie ir suformavo unikalų reljefą. Buvo puiki proga pasigrožėti Antakalnio miškais, lipti įvairiausiais kalnais ir kalneliais, pakvėpuoti grynu oru. Mokiniai aplankė gynybinius įtvirtinimus – Antakalnio bunkerius. Taip pat skaitė informacinius stendus, sužinojo apie Pavilnių regioninio parko pasididžiavimą – ledynų suformuotą Pučkorių atodangą, Belmonto krioklius. Nors objektų nebuvo labai daug, tačiau užteko ir stulbinančios gamtos vaizdų.

4D klasės mokinai pasirinko Ribiškių pažintinį taką. Ledynmečiu susiformavusį Ribiškių erozinį kalvyną geografas Česlovas Kudaba vadino unikaliu kraštovaizdžiu, kuriam analogų rasti vargu ar įmanoma. Tik čia galima pamatyti erozines raguvų vėduokles, išsiskiriančias išraiškingu reljefu ir unikaliu kraštovaizdžiu. Visa raguvų vėduoklė sueina į vieną slėnį, kuriuo teka Kaukysos upelis. Kas geriau gali atskleisti reljefo išraiškingumą, jei ne pasivaikščiojimas maršrutu, kuris nuolat kyla aukštyn ir vėl leidžiasi žemyn? Ribiškių takas pareikalavo jėgų, tačiau atvėrė gražių panoramų ir suteikė galimybę susipažinti su unikaliu ledynmečio palikimu.

Pirmų klasių mokiniai su mokytojais savo žygį pradėjo nuo Pučkorių atodangos. Pasigėrėję nuostabiu rudenišku gamtovaizdžiu nusileido žemyn ir žygiavo link Belmonto krioklių. Pailsėję, pabendravę ir užkandę, apsukome ratą link Pučkorių atodangos. Dabar gėrėjomės ja iš apačios. Visus stebino įvairiaspalvis atodangos smėlis. Tai tikrai įspūdingo aukščio ir grožio gamtos kūrinys.

3B klasės mokiniai su auklėtoja aplankė Žirmūnų paplūdimį. Žygį pradėjo nuo Užupio gimnazijos. Pirmasis aplankytas objektas Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, kuri stovi Antakalnyje nuo XIV a., pastatyta pagonių meilės deivės Mildos šventyklos vietoje. 1609-1616 pastatyta medinė bažnyčia, kuri 1655 metais karo metu buvo sugriauta. Lenkų architektas Janas Zaoras suprojektavo 1668 metais mūrinę, mums dabar žinomą bažnyčią. Ją baigė statyti 1675-ais metais. Bažnyčią puošia skulptorių G. P. Perti ir G. M. Galli stiuko lipdiniai. Struktūrą sudaro pagrindinė nava, transeptas ir šešios koplyčios. Kiekvienos koplyčios menas skirtas pagerbti tam tikras vertybes: Šv. Pranciškus, Šv. Karžygiai su Šv. Kazimieru, Šv. Karalienių koplyčia (skirta pagerbti kilmingoms moterims bei pavyzdingoms žmonoms ir motinoms), Šv. Uršulės (primena mergeles, išžudytas barbarų),  Šv. Augustino… Antrasis objektas – Tuskulėnų dvaras – buvusi dvaro sodyba. Anksčiau dvaro teritorija buvo Vilniaus girininkijos valdos, tačiau apie XVI a. vidurį Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas įkūrė specialų valstybinį dvarą, turėjusį aptarnauti Vilniaus pilį. Vėliau dvaro sodybą valdė įvairūs Lietuvos didikai. Pavadinimas Tuskulėnai kilo iš to, jog XVIII a. vid. centrinė dvaro dalis priklausė iš Lenkijos atvykusiems vienuoliams ir lotynišką to meto dvaro pavadinimą „Tuskulanum“ vadindavo Tuskulany. 1944-1947 metais dvaro parke buvo slapta laidojami LSSR NKGB-MGB vidaus kalėjimo rūsyje nužudytų lietuvių rezistentų bei kitų sovietų okupacinio režimo aukų ir kai kurių karo nusikaltėlių palaikai. Istorikai teigia, jog minėtu laikotarpiu buvo užkasti 559 lietuvių, 56 rusų, 52 lenkų, 38 vokiečių ir kitų tautybių žmonių palaikai. Dabar dvaro rūmuose atidaryta įdomi nemokama sovietų kultūros paroda – „Homo sovieticus“. Keliaudami link Žirmūnų paplūdimio, mokiniai aptiko apleistą teritoriją. Vėliau, atvykę į kelionės tikslą, pasidomėjo šių pastatų paskirtimi ir kodėl jie apleisti. Pasirodo, čia anksčiau buvo laivų taisykla. Kadangi Nerimi daug laivų neplaukioja, taisyklos poreikis neegzistuoja. Taisyklą buvo galvota atstatyti, bet, deja, ji sudegė.

2D klasės mokiniai žygiavo po Vingio parką. Aplankė karių kapines. Žinoma, kad šioje vietoje buvo laidojamos 1710 metų maro epidemijos aukos. 1799 – 1800 metais šioje vietoje pirmojo Vilniaus generalgubernatoriaus Nikolajaus Repnino lėšomis buvo statoma koplytėlė jo žmonai Natalijai atminti. Darbams vadovavo architektai Pjetras Rosis ir Karolis Šildhauzas. 1809 m. pagal pastarojo projektą buvo išmūryta 1,5 metro aukščio tvora. Prie koplyčios pietinės sienos buvo palaidotas 1812 metais kovose su prancūzais prie Vilniaus žuvęs rusų pulkininkas Pavelas Bibikovas. Toliau priėjo Vienybės medį. Akmens skulptūra, atidengta 2009 m. liepos 7 d. Vilniaus Vingio parke, minint Lietuvos vardo tūkstančio metų jubiliejų. Skulptūros autoriai – skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Rolandas Palekas. Vingio parko estrada – neatsiejama parko dalis. Rengiantis jubiliejinei LSSR dvidešimtmečio dainų šventei, Vilniaus parko viduryje buvo skubiai pastatyta Dainų estrada. Statyboje panaudotas estų architekto Alaro Kotlio projektas, pagal kurį 1957 – 1960 m. buvo pastatyta analogiška estrada Taline. Talpina beveik 20 000 žmonių.

4A klasės mokinių maršrutas apėmė keturias svarbiausias LR valdžios įstaigas: prezidentūrą, Vyriausybės rūmus, Konstitucinį teismą ir Parlamentą. Poilsiui mokiniai pasirinko gražiausią Vilniaus miesto kampelį – Vingio parką, o žygį baigė prie MO muziejaus.

4B klasės mokiniai savo žygį pradėjo nuo karaliaus Mindaugo paminklo. Tai pirmasis ir paskutinysis Lietuvos karalius, paminklas jam – labai simbolinis. Skulptoriaus Regimanto Midvikio sukurtas 3,5 metro aukščio paminklas karalių Mindaugą vaizduoja sėdintį soste ir rankose laikantį karališkąsias regalijas – skeptrą ir valdžios simbolį – rutulį. Aplink paminklą matyti saulės kalendorius, kuriame sužymėtos ne tik krikščioniškos, tačiau ir pagoniškos šventės. Tai atskleidžia, kad karalius Mindaugas savo religijos neatsisakė visiškai, o krikščionybės priėmimas iš dalies buvo susijęs su siekiu tapti karaliumi. Paminklas pastatytas 2003 m. minint Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų. Toliau priėjo Kunigaikščio Gedimino paminklą. Paminklas buvo pastatytas 1990 m. Jo autoriaus Vytauto Kašubos skulptūroje Gediminas yra vaizduojamas ne kaip raitelis, jis stovi šalia savo žirgo, vienoje rankoje laiko kalaviją, o kita ranka laimina Vilnių. Paminklas yra padarytas iš granito, kurį Lietuvai padovanojo Ukraina, skulptūra yra iš bronzos, kurią parūpino Lietuvos muitinė, o pačios skulptūros forma buvo nulieta Estijoje. Kitas objektas Vilniaus dailės akademija, kitaip dar žinoma kaip VDA, yra seniausia ir didžiausia aukštoji universitetinė menų mokykla Baltijos šalių regione. Ji buvo įkurta 1793 m. ir šiuo metu akademija vykdo bakalauro, magistro ir doktorantūros studijas dailės, architektūros, dizaino ir dailėtyros srityse. Fakultetai taip pat veikia Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose. Juose kiekvienais metais studijuoja daugiau kaip 1500 studentų. Užupio simbolis –  Angelas stovi ant 8,5 m pjedestalo ir pūsdamas trimitą skelbia pasauliui žinią apie Užupio rajono atgimimą bei kūrybos laisvę. Skulptūros autorius yra Romas Vilčiauskas. Angelas buvo pastatytas 2002 m. norint paminėti penktąsias Užupio rajono nepriklausomybės metines. Užupio Konstitucija – dar vienas unikalus Užupio objektas.  Ant sienos prikabintos lentelės su Užupio konstitucija buvo atidengtos 2003 m. Konstitucijos autoriai yra Romas Lileikis ir Tomas Čepaitis. Ji buvo paskelbta, nes buvo manoma, kad Lietuvoje trūksta tolerancijos. Konstitucija yra sudaryta iš 41 punkto ir išversta į 37 užsienio kalbas. Žygį vainikavo užkopimas į Trijų kryžių kalną. 12 metrų aukščio paminklas tapo tautinės tapatybės simboliu. Šiandien jis dažnai apšviečiamas skirtingu apšvietimu, norint paminėti ypatingus įvykius Lietuvai ir pasauliui. Istorija pasakoja, kad ant Trijų Kryžių kalno kankinių mirtimi mirė septyni pranciškonai, kuriuos pagonys, didžiajam kunigaikščiui Algirdui nežinant, pririšo prie kryžių ir nuo šio kalno numetė į upę. Tada kalnas ir gavo Trijų Kryžių vardą, nes šiam įvykiui atminti buvo pastatyti trys kryžiai. Dabartinį memorialą sukūrė architektas ir skulptorius A. Vivulskis 1916 m., 1950 m. sovietų valdžia paminklą nugriovė, o 1988 m. jis buvo atstatytas.

Čia aprašyti kelių klasių maršrutai. Bet pasidomėjus paaiškėjo, kad ši žygio diena buvo smagi visų klasių mokiniams. Jie džiaugėsi, turėję galimybę pabūti kartu, pasigrožėti nuostabia mus supančia gamta, sužinoti daugiau apie objektus, kuriuos gal dažnai praeina ar pravažiuoja, bet nieko apie juos nežino, pamatė ir naujų dar nematytų vietų. Mokinių nuomone, reikia kuo daugiau žinoti apie miestą, kuriame gyvename, kad kitiems būtų ką papasakoti ar parodyti, pasididžiuoti patiems, jog gyvename tokiame nuostabiame mieste, kur turime tiek daug gražių vietų, tiek daug istorinių pasaulyje žinomų vietų ir objektų.

Džiaugiamės, kad sveikatingumo žygis neapvylė nei mokinių, nei mokytojų. Manome, verta tęsti šią tradiciją. Tad iki kito susitikimo.