Skip links

Lietuvos žydų gelbėtojų dienos minėjimas

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimas atmintinų dienų sąrašą papildė nauja data – Kovo 15-ąja –  LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJŲ DIENA.

Grupelė mūsų gimnazijos mokinių buvo pakviesta paminėti šios svarbios dienos į Lietuvos žydų bendruomenės Jaschos Heifetzo salėje vykusį  minėjimą. Salė buvo sausakimša, daug susirinkusių. Renginio metu kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky, Seimo narys E. Zingeris, Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis. Buvo pristatytas Tarptautinės Komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti iniciatyva sukurtas Lietuvos žydų gelbėtojams pagerbti skirtas atminimo – padėkos ženklas, juo bus žymimos vietos, kuriose gyveno gelbėtojai, slėpę nuo nacių Lietuvos žydus.

2021 metų duomenimis, Izraelio Holokausto atminimo centras „Yad Vashem“ Pasaulio tautų teisuoliais iš viso yra paskelbęs 918 lietuvių, kurie karo metais rizikavo savo sveikata ir gyvybe gelbėdami žydus. Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu beveik 1600 Lietuvos piliečių, gelbėjusių žydus nacių okupuotoje Lietuvoje, yra apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

„Tai mūsų padėka narsuoliams, kurie, nepabūgę gresiančio pavojaus, buvo ne tik žydų gelbėtojai, bet, kaip rašė Icchokas Meras, ir savo Tautos dorovės žiedas bei dvasios didikai pasipriešinę tiems, kurie žudė“, – sako Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kuklianski.

1941–44 m., Lietuvoje, kaip ir kitose nacių Vokietijose okupuotose valstybėse, vykdytas Holokaustas – masiškai žudyti, į getus arba į priverstinio darbo stovyklas varyti vietos žydai bei romai. Tačiau nepaisant didelės grėsmės savo ir artimųjų gyvybėms, dalis vietos gyventojų gelbėjo pasmerktuosius mirti.

Kovo 15-oji kaip Lietuvos žydų gelbėtojų diena parinkta prisimenant Vilniaus geto žydų gelbėtoją Oną Šimaitę. 1966 metų kovo 15 dieną ji tapo pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas Pasaulio Tautų teisuolės vardas. Dirbdama Vilniaus universiteto bibliotekoje, O. Šimaitė tapo Vilniaus geto ryšininke, slėpė pabėgėlius, ieškojo slapstymo vietų vaikams, nešė į getą ginklus ir šaudmenis, laiškus, o iš ten išnešdavo slėpti žydų kultūros vertybes.

 Lietuvoje dauguma žydų gelbėtojų buvo krikščioniškas vertybes išpažįstantys žmonės, kurie gelbėdami žydus nuo mirties tiesiogiai vykdė Dievo įstatymą „Mylėk savo artimą, kaip pats save“.

Padėkos ženklą sukūrė dizaineriai Viktorija Sideraitė Alon ir Albinas Šimanauskas. Ženklo idėja paremta tradicinės krikščioniškos ikonografijos ir judaizmo simbolių sinteze:

Ikona – Dievo Motinos paveikslas,

Širdis – meilė/gailestingumas;

Skraistė – užantis/vieta prie širdies/saugumas;

Rankos – pamaldumas/gerumas/rūpestis/globa;

Trikampis – Apvaizdos akis/Dievo įstatymas;

Šešiakampė žvaigždė – tautinis/religinis judėjų simbolis;

Angelo sparnai – Dievo pasiuntinys/Viešpaties misija.

Ženklo kompoziciją įrėmina tradicinio katalikiško padėkos Voto – širdies replika.

Šiuo metu atminimo ženklais yra pažymėta daugiau kaip 300 Teisuolių kapų. Taip pat planuojama pažymėti vietas, kur buvo gelbėjami žydai.

Seimo narė P. Kuzmickienė kviečia žydų gelbėtojų dieną minėti šalies mokyklose.

„Tikiuosi, kad ši atmintina diena Lietuvoje sukurs nuostabių, iš vietos bendruomenių kylančių tradicijų. Norėčiau, kad kasmet mokiniai būtų supažindami su žydų gelbėtojų istorijomis. Puoselėdami savo krašto atmintį, kartu su mokytojais ir šeima jie galėtų atrasti savo krašte žydų gelbėtojų pavardes ir jų istorijas“.

Istorijos mokytoja V. Mackonienė

Return to top of page