„Jei žmonės būtų atidėlioję žinių ir grožio paieškas, kol patys bus saugūs, tos paieškos niekada nebūtų prasidėjusios“.

C. S. Lewisas, „Narnijos kronikų“ autorius

Ar kas nors žinote vardą to niekšelio, kuris nužudė Archimedą, sprendžiantį geometrijos uždavinį? Žinoma, ne! Bet niekam nekyla klausimas, kas tas Archimedas. Kodėl? Todėl, kad šviesa, mokslas ir gėris yra nemirtingi!

Anot legendos, Archimedas žuvo Sirakūzų apgulties metu: kareivis, įsiveržęs į jo namus, liepė mokslininkui eiti kartu su juo. Tačiau didysis mąstytojas ir išradėjas tuo metu sprendė geometrijos uždavinį ir nesiruošė paklusti kažkokiam nekviestam romėnui. Archimedas didžiuliu skriestuvu užtvėrė kelią kareiviui, kad jis nesutryptų ant grindų nubrėžto brėžinio ir tarė: „Neliesk mano apskritimų!“. Tai buvo paskutiniai Archimedo žodžiai. Šiandien visi tebesižavime Archimedo ir kitų senovės graikų filosofų, matematikų idėjomis. Ir tikrai nesukame galvos, koks buvo to žudiko vardas, jis nevertas, kad jį prisimintume.

Atkreipkite dėmesį į šiandien itin svarbią legendos detalę: Archimedas sprendė uždavinį net tuomet, kai vyko karas. Ne, jis nebuvo abejingas politinei sutuacijai, Archimedas netgi buvo savo miesto didvyris – būtent dėl jo daugybės išradimų Sirakūzų taip ilgai niekas nepajėgė užgrobti. Gal net ir savo žūties akimirką jis darbavosi ties dar vieno gynybinio įrenginio brėžiniu…

Todėl ir mes savo gimnazijoje nestabdome tradicijos švęsti π dieną (π (tariama pi, iš gr.  περιφέρεια – „apskritimas“) – matematinė konstanta, išreiškianti apskritimo ilgio ir skersmens santykį) Juk kiekviena akimirka, kai žmogus išmoksta ko nors nauja, yra dar viena šventė. Kaskart, kai įgyjame naujų įgūdžių, kuriame save – tobuliname savo gebėjimus mąstyti ir vertinti tai, ką matome. Kuriame save kaip žmogų, kuris pamažu darosi vis atsparesnis manipuliacijoms, žmogų su kritiniu mąstymu, žmogų, kuriam lengvai neįbruksi kokios nors sąmokslo teorijos arba neaiškios ideologijos.

O dabar pasidžiaukime, kaip mes šventėme:

1. Įvyko didžiulio susidomėjimo sulaukęs skaičiaus pi skaitmenų už kablelio konkursas. Daug mokinių žadėjo dalyvauti, bet kai kurie, išgirdę, kad konkurentai jau moka daugiau skaitmenų, mandagiai pasitraukė iš konkurso ir sirgo už likusius 11 šaunių bičiulių. Pritaikiusi paslaptingą įsiminimo techniką daugiausiai skaitmenų atmintinai išmoko Jogailė Kęstutytė – net 210. Kol kas tai gimnazijos rekordas!
2. Meniškos sielos mokiniai galėjo kurti matematinius eilėraščius. Šiam konkursui nebuvo keliami jokie reikalavimai – taip stengėmės nevaržyti jaunųjų poetų, o jų buvo 6. Visi gavo apdovanojimus, o Akvilė Graževičiūtė paskelbta nugalėtoja. Sveikiname!
3. Matematikos sąsiuvinių grožio konkursas – pirmąkart gimnazijoje. Dalyvavo 12 neabejingų logiškai tvarkai ir teksto dizainui mokinių. Visi jie buvo apdovanoti aukštais pažymiais, nes išrinkti laimėtojo buvo neįmanoma – kiekvienas sąsiuvinis savitas, įspūdingas ir dažnas beveik galėtų pakeisti vadovėlį. Ačiū dalyviams!

Ačiū mokiniams už drąsą dalyvauti, mokytojams už renginį, stebėtojams už palaikymą, gimnaziją jau baigusiai Kornelijai – už π skelbimą, jos sukurtą ir pagamintą dar 2020 metais, tačiau pakabinti jį pavyko tik šiemet…

„Dirbti ir mokytis, draugauti ir mylėti reikia nelaukiant, kol gyvenimas vėl taps normalus. Jis niekada toks nebus. Tiesą sakant, jis toks niekada nė nebuvo,“ – rašo A. Petronis savo jautriame straipsnyje: https://www.bernardinai.lt/kaip-galima-rupintis-kuo-nors-kitu-kai-vyksta-karas