Skip links

Daugiau, nei tikėtasi iš Erasmus+ projekto mobilumo veiklų

Gegužės 13 – 17 dienomis dalyvavome „Erasmus+“ projekto „Better Professional Life“ tarptautinėse mokymosi veikloje. Šįkart ji vyko Italijoje, Montenero di Bisaccia miestelyje.

Jau pirmąją dieną susipažinome su italų, turkų, rumunų ir lenkų komandomis, su kuriomis kartu pasinėrėme į projektinę veiklą mokykloje pavadinimu „Instituto Professionale Di Stato Per L‘Industrio e Artigianato“. Kai apžiūrėjome mokyklos aplinką, daugiau pabendravome su kitais dalyviais, prasidėjo kiekvienos šalies delegacijų pristatymai verslumo galimybių tema. Praėjus šiai daugiausiai išankstinio pasiruošimo pareikalavusiai veiklai, galėjome šiek tiek lengviau atsipūsti, nebesijaudinti ir pabandyti artimiau pabendrauti su naujais draugais, patyrinėti pačią Italiją bei iš projekto gauti kuo daugiau žinių, patirties ir, žinoma, pasilinksminti. Vis dar esame dėkingi italų mokiniams už pirmąjį vakarą, kurį jie suorganizavo puikiai. Tikrai nesitikėjome, kad iš karto pavyks susidraugauti bei patirti tiek giliai atmintyje įsirėžusių nuotykių. Italai mums parodė puikų pavyzdį, kaip galima suartinti žmones ir sėkmingai organizuoti pirmojo vakaro programą, kai projektas vyks Lietuvoje.

Vėliau savaitė ėjo dar smagiau ir turiningiau. Antrąją projektinės veiklos dieną susipažinome su vietinės bendruomenės atstovais, kurie visiems aprodė senamiesčio vaizdus, papasakojo, kuo verčiasi jų miestelis, kas šiais laikais ten perspektyvu. Dar tą pačią dieną aplankėme du sėkmingus verslus – žvejybos įrangos gamybos įmonę „LG Sub“ bei vyno gamyklą „Cantina San Zenone“, kur pasisėmėme daugiau drąsos kurti savo verslus, nebijoti hobio paversti karjera. Tą pačią mintį patvirtino ir kitą dieną vykusi išvyka į fermą, kur mums papasakojo milžiniško ūkio sėkmės istoriją, pavaišino rankų darbo makaronais bei tradiciniais sūriais. Tačiau tai, kas ten mus labiausiai sužavėjo, buvo nuoširdi darbuotojų meilė savo darbui, parodanti, kad renkantis profesiją pirmiausia reikėtų atsižvelgti į savo vidinius troškimus, nes tik taip vėliau galėsi būti laimingas dėl savo pasirinkimo. Žinoma, ne visada pavyksta sėkmingai įsidarbinti būtent ten, kur norisi, tad grįžus į mokyklą buvo pravesta paskaita, kaip lengviau rasti norimą darbą Italijoje. Kai kurie net pradėjo galvoti apie savo ateities planus šioje šalyje. Priešpaskutinę dieną paskyrėme dar artimesnei pažinčiai su vietine bei kitų šalių kultūra. Aplankėme daugybę įdomių objektų Vasto ir Termoli miesteliuose, o viską vainikavo išskirtinė vakarienė prie uosto, kur visos delegacijos patiekė viliojančias tradicines vaišes. Stalas nusitiesė nuo lietuviško skilandžio iki turkiškos baklavos, tad įvairovės tikrai netrūko.

Kai supratome, kad atėjo paskutinė projekto diena, pasistengėme iš jos „išspausti“ viską, ką galėjome. Veiklą pradėjome nuo visiems paskirtos užduoties sudaryti bendrą kalendorių, paremtą šios kelionės prisiminimais. Tada mokytojai atsiskyrė nuo mokinių, kad aptartų tai, kas buvo nuveikta per šias dienas, o mokiniai tuo metu sudarė diskusijų ratą, kur aptarinėjo itin aktualias  temas, tokias kaip moterų  reputacija versle, jaunų žmonių įsidarbinimo galimybės bei klaidos, kurios daromos besirenkant studijas, o vėliau ir profesiją. Diskusijos metu buvo įdomu išgirsti skirtingų šalių atstovų požiūrį į bendrus aspektus, pažvelgti į juos pro įvairių tikėjimų, kultūrų prizmes, net paneigti kai kuriuos stereotipus. Dieną baigėme valandėle paplūdimyje su draugais, besigėrėdami paskutinėmis minutėmis kartu.

Keista, bet kelionės pabaigoje beveik neliūdėjome. Galvose sukosi tik malonios mintys, džiaugėmės, kad turėjome galimybę tiek daug patirti. Dabar gražu prisiminti, kaip nyko ribos tarp mokinių ir mokytojų, kiek pasisėmėme idėjų bei žinių, kaip susipažinome su kitomis kultūromis. Vis dėlto svarbiausias dalykas, nutikęs projekte, buvo naujos pažintys, kurios pasibaigė ne tik kontaktų apsikeitimu, bet ir tuo, kad galbūt dabar kažkas už poros tūkstančių kilometrų klausosi Kernagio dainų bei serga už Žalgirio krepšinio komandą. Džiaugiamės tuo, ką patyrėme, ir su nekantrumu laukiame svečių iš kitų šalių Lietuvoje.

Daugiau įspūdžių bpl.vug.lt

Parašė: Saulė Augustinaitė, IIIE klasė

Return to top of page