Odės draugams

Odė draugei

Išvykai tu toli toli,

Palikai čia mane vienut vienutėlę

Su prisiminimais, pilnais šilumos,

Kurie tirpsta kiekvienądien lyg tas cukrus kavoj.

O, drauge! Mes tiek daug planavom!

Kupinos buvom svajonių, planų ir džiaugsmo kartu,

Pasiruošusios užkariauti nematytus kraštus!

Štai stovim septynių su puse tūkstančių kilometrų atstumu...

Gyvenimas juda ir laikas tiksi,

Mūsų draugystė nyksta,

Kaip gyvūnai raudonoje knygoje.

O diena ir naktis skiria ir paskutinę viltį...

Tačiau sužibo viltis ir darkart,

Pilna tikėjimo ir žiburio danguj.

Siunčiu aš žinią tau:

„Lemtis suves mus vėl kartu.“

Marija Liatukaitė, 3 kl.

Odė Mirgai

O, Mirga, tu kaip didinga Aretė,

Dorybės pilna ir sielos didžios,

Upių potvyniai ir viesulai į glėbį susuks tave,

Jei tik siela tava nebus turtinga darbais.

Lemtis pražudys mus visus, bet tu nebijoki!

Apolonas nušvies tavo kelią su saule ryškia.

Auksine savo siela, O Mirga, papuošk šį mūsų pasaulį,

Kad visi matytų, kokia tu ryški esi.

Ženki tvirtai, kad girdėtų išdidus Olimpo dievai,

Ženki taip, kad girdėtų žemynai kiti.

Neapsigauk tik tu, nepamiršk kas esi.

O Mirga, kaip ąžuolas stipri esi.

Laiko tėkmė apgaulinga,

Čia pavasaris, čia žiema,

Paukščiai dorybės sumenko,

O Mirga, išliki tvirta.

Austėja Alesiūtė, 3 kl.

Odė mielai draugei

Tai laikas, kai rūkas prispaudžia savo permatomą kūną prie žemės,

Laikas, kai medžių lapai, krisdami žemyn, nusidažo geltonai,

Tai metas, kai giedrą dangų ir šviesą vakarais,

Atrodo, turim pamiršti amžinai.

O šiltos dienos ir vasaros spinduliai atrodo buvę taip seniai

Tačiau, mano miela drauge, neliūdėkim visąlaik.

Tuoj per sniego debesis brisim ne aklai,

O laikysim viena kita už parankės tvirtai.

Nors slysim, krisim, kelsimės, o vėliau slysim ant to paties ledo vėl,

Tikiuosi, neužmirši tu to tikrai.

Metų laikai vis keisis, o mes su tavim liksim draugais –

Amžinai

Mirga Liekytė , 3 kl.

Odė ieškantiems

Žmogau, tu darinys keisčiausias,

Prirėmęs širdį, protą, mintį

Suki tu galvą apie Mirtį,

Rojų, Žemę, Visatas –

Tas keisčiausias planetas.

Drauge tu, nusiraminki,

Degančias akis užmerki,

Ir būtim dar pasidžiauki,

Kol šiluma beglosto veidą.

O kiek Grožio ir spalvų,

Įmantriausių derinių.

Gamtos šis vaizdinys jausmingas

Susuks tau galvą įnoringą.

Suvokti viską ir visur,

Tau nuolat reikia – ar ne šiurpu?

Tačiau tą žiedą nekaltybės tau išvydus,

Pajutus druską – Jūra tolumoj praskydus

Ar vėją spaudžiantį įtraukti vyno –

Gyvybės mūs svaiginančio to skysčio.

Tu sutrikęs stosi ir sumosi –

Ak, kaip pasirodo lengva,

Mažais dalykais džiugesiu gyventi.

Beatričė Brėdikytė, 3 kl.

Odė laikui

Šiaurinis vėjas tave ištraukia iš patalų vasaros.

Į varveklius panašiais pirštasis
Atmerkia akis, įmeta į šaltą šulinį
Ir vis klausi, lemtie, ar sulauksiu aš atsako.
Praeiviai stebi tave, dugne vieną gulintį.

Šąla pirštai. Pamažu ledėja nervų galūnės.

Reikėjo pasiimti pirštines, kai močiutė siūlė.

Vertiesi ant nugaros, ryto rasa budiniesi,

Nors miego brūzgynai keisto patrauklumo turi..

Bet įgimtas noras priešintis šįkart tavo pusėje.

Stebi praeivius – nenumaldomas greitis.

Veidai susilieja, bet žvilgsniai vis duria.

Nėra kur pabėgti, dar pabūkim, dar reikia.

Nepriimti sprendimai tik galimybes kuria,

O tau neberūpi.

Užsimerki sekundei, kaip vaikystėje, rytą.

„Na, dar penkias minutes, mama.“

Prabundi krėsle, aplink visur sausi lapai.

Girdi pro langą vakaro panoramą

Ir visai jau niekas neatrodo baisu.

Ir į šulinį nieko nelaukęs sugrįžtum.

Bet į krėslą giliai įaugusios šaknys

Neleidžia pakilti, kad ir ką bedarytum.

Užsimerkus, nebeatsiveria akys.

Smiltė Fadėjevaitė, 3 kl.

Odė brangiajai

Atsiverki kaip lelija

Ežero vandenyje,

Kada saulės laikrodis

Bus jau ties penkta.

Oranžinė spalva

Užpildys venas.

Atsiverki, nusimeski

Senus lapus,

Nuplauk nerimastį,

Nuskalauk liūdesį.

Brangioji, leisk saulei

Tave sušildyti.

Lai ji išdžiovina tavąsias ašaras.

Ir tu jau galėsi mylėti

Visą visatą.

Nebijok gilių vandenų

Ar oro erdvių plačių.

Skrisk vandeniu,

Plauk oru.

Atverk šviesius,

Išmintingus žiedlapius,

Kad kartu pavirstume

Vienu mitu.

Jonė Bubinaitė, 3 kl.