Patyčių prevencijos strategija

Vilniaus Užupio gimnazijos patyčių prevencijos strategija

I. PATYČIŲ REIŠKINIO APIBRĖŽIMAS

Patyčios yra agresyvus, besikartojantis, tyčinis elgesys kito žmogaus atžvilgiu, atliekamas esant aiškiai jėgos (fizinės, psichologinės ar socialinės) persvarai, siekiant sukelti jam emocinį ar fizinį skausmą. Tai elgesys, paplitęs tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų. Patyčios yra rizikos veiksnys įvairiausioms fizinės ir psichikos sveikatos bei elgesio problemoms atsirasti. Jos ilgainiui gali daryti įtaką ir iškreipti vaikų vertybių sistemą.

Patyčios yra skirstomos į:

1) tiesiogines

2) netiesiogines.

Pagal tai, kokia agresijos forma naudojama įskaudinti, tiesiogines patyčias skirstome į: žodines, fizines ir sudėtines.

1. T I E S I O G I N Ė S:

A) Žodinės patyčios:

• Prasivardžiavimas

• Gąsdinimas

Pašaipios replikos apie žmogaus kūną, religiją, tautybę, gebėjimus, išvaizdą

• Žeminantys ir skaudinantys užrašai apie žmogų

• Skaudinančių žinučių siuntinėjimas mobiliaisiais telefonais, elektroniniu paštu, socialiniais tinklalapiais

B) Fizinės priekabės:

• Pargriovimas

• Įspyrimas ar spardymas

• Kumščiavimas

• Stumdymas

• Rankos užlaužimas

• Spjaudymas

• Daiktų atiminėjimas ir gadinimas, naikinimas

• Drabužių gadinimas

• Plaukų pešiojimas

C) Sudėtinės patyčios - tai tokios elgesio formos, kurios apima ir žodinius, ir fizinius veiksmus.

• Reketas (tam tikros pinigų sumos reikalavimas, panaudojant psichologinį ar fizinį smurtą, šantažą, taip pat pinigų ar maisto produktų atiminėjimas), vertimas daryti tai, ko nenori.

2. N E T I E S I O G I N Ė S:

• Atstūmimas nuo grupės

• Apkalbinėjimas

• Ignoravimas (nebendravimas)

• Šmeižimas

• Kaltinimas tuo, ko nepadarė

• Psichologinio spaudimo darymas

• Neapykantos prieš kitą žmogų kurstymas

II. STRATEGIJOS TIKSLAI:

1. Supažindinti mokyklos bendruomenę su patyčių reiškinių ir ugdyti toleranciją.

2. Kurti mokyklos aplinką, kurioje kiekvienas bendruomenės narys galėtų jaustis saugiai ir būti priimtas kaip individualybė.

1. Mokiniai, tėvai, mokytojai ir mokyklos darbuotojai turi teisę:

1.1 Laisvai reikšti savo jausmus ir nuomones, siekius.

1.2 Dirbti ir mokytis pagarbioje, palaikančioje, tolerantiškoje aplinkoje.

1.3 Būti vertinami kaip individualybės.

1.4 Būtų užtikrintos, gerbiamos ir ginamos jų teisės.

2. Kiekvieno bendruomenės nario atsakomybė ir pareigos:

2.1 Mokytis valdyti savo jausmus ir emocijas.

2.2 Mokytis išklausyti kitus.

2.3 Elgtis su kitais mandagiai, pagarbiai, tolerantiškai.

2.4 Vykdyti ir palaikyti bendrai sukurtas mokyklos ir klasės elgesio taisykles.

2.5 Pranešti apie nepagarbų elgesį su kitu bendruomenės nariu mokytojui, auklėtojui ar kitam mokyklos darbuotojui.

2.6 Kiekvienas privalo padėti palaikyti saugią aplinką (fizinę, emocinę) mokykloje.

3. Mokyklos direktoriaus atsakomybė:

3.1 Direktorius užtikrina, kad gimnazijos bendruomenės nariai būtų susipažinę ir vadovautųsi patyčių prevencijos strategija.

3.2 Direktorius paskiria pavaduotoją, atsakingą už patyčių prevencijos strategijos įgyvendinimo priežiūrą.

4. Direktoriaus pavaduotojo atsakomybė:

4.1 Pavaduotojas, atsakingas už šios strategijos įgyvendinimą gimnazijoje, prižiūri strategijos vykdymą.

4.2 Jis nuolat informuoja direktorių apie šios programos eigą.

4.3 Pavaduotojas vadovauja prevencinės grupės veiklai, kuri nagrinėja ir patyčių atvejus.

5. Mokytojų ir aptarnaujančio personalo atsakomybė:

5.1 Visi mokyklos darbuotojai privalo nedelsdami reaguoti į nepagarbų elgesį su kitu bendruomenės nariu.

5.2 Sudaryti sąlygas visiems patyčių dalyviams kalbėtis ir spręsti problemas. Pagalba teikiama nukentėjusiam, patyčių organizatoriui bei visiems patyčių dalyviams.

5.3 Pagal poreikį kreipiasi į gimnazijos specialistus (soc. pedagogą, psichologą).

6. Tėvų atsakomybė:

6.1 Tėvai yra atsakingi už mokyklos patyčių prevencijos strategijos palaikymą ir aktyvų vaiko skatinimą būti pozityviu mokyklos bendruomenės nariu.

6.2 Tėvai, kurie žino ar įtaria, kad vaikas patiria patyčias ar yra jų sukėlėjas, turi nedelsdami kreiptis į klasės auklėtoją.

6.3 Tėvai turi atvykti į mokyklą, kai yra kviečiami dėl iškilusio patyčių atvejo, atsakingai priimti specialistų rekomendacijas ir aktyviai bendradarbiauti.

7. Specialistų (socialinio pedagogo, psichologo) atsakomybė:

7.1 Parengti medžiagą klasės valandėlėms apie savęs pažinimą, savęs valdymą, kito pagarbą, toleranciją.

7.2 Dirbti individualiai su mokiniais, kurie tapo aukomis ir agresoriais.

7.3 Konsultuoti mokytojus, mokinius, aptarnaujantį personalą bei agresorių ir aukų tėvus.

7.4 Kartą per 2 – 3 metus atlikti saugumo lygio gimnazijoje tyrimą, su jo rezultatais supažindinti bendruomenę.

8. Moksleivių atsakomybė:

8.1 Moksleiviai privalo pasakyti apie tai, kad iš jų tyčiojamasi arba apie žinomus patyčių atvejus bet kuriam mokyklos darbuotojui, kuriuo pasitiki. Jei patyčios tęsiasi, kreiptis pagalbos į mokyklos administraciją.

8.2 Kiekvienas moksleivis dalyvauja patyčių prevencijos strategijos įgyvendinime.

9.Veiksmai patyčių atveju:

9.1 Pastebėję patyčias ar gavę informaciją apie šį reiškinį, mokyklos darbuotojai nedelsdami jas sustabdo.

9.2 Apie incidentą mokyklos darbuotojai ir mokiniai informuoja klasės auklėtojus.

9.3 Mokyklos darbuotojai ir mokiniai gali kreiptis pagalbos į specialistus.

9.4 Specialistai apklausia visus incidento dalyvius ir kartu su klasių auklėtojais aptaria galimus sprendimus ir teikia pasiūlymus visiems patyčių dalyviams, kuria individualius pozityvaus elgesio formavimo planus.

9.5 Patyčių atvejams kartojantis, agresorius kviečiamas į vaiko gerovės komisijos posėdį.

9.6 Agresoriui nesustojus, kviečiami jo tėvai.

9.7 Jei visos aukščiau išvardintos priemonės nesustabdo patyčių, socialinis pedagogas informuoja direktoriaus pavaduotoją.

9.8 Direktoriaus pavaduotoja šaukia bendrą posėdį, kuriame dalyvauja mokyklos administracijos atstovas, socialinis pedagogas, psichologas, klasių auklėtojai, patyčių dalyviai ir jų tėvai.